Phaeton

Ishausho grazhus rytas, laikas pasakyt ’sudie mielasai mano buste’ ir pakelt sparnus i naujus apartamentus. Viskas jau supakuota, viskas paruosta. Jau tuoj, tuoj privaziuos krovininis automobilis ir viska sukrovus pajudesime is tasko zemelapyje, kuriame pragyvene du metai. Tik kazkoks rytas tamsokas… nejau uzuolaidos uztrauktos? Bet gi ne… Jos jau seniai supakuotos.

Sninga…

Po velniu! Kodel~? Kaip? Uz ka? Gi mes siandien kraustomes!

Realybe, shi sheshtadieni buvo antroji diena kai Tokijuje snigo. Tik shi kart sniegas nepavirsdavo niekuom, o kaupesi i burelius i kalnus ir po truputi denge namus ir gatves. Praeitas sniegas buvo vos pries savaite pasivaidenes vakare. Tuo, matyt, ir baigesi ziema - galvojome. Bet kur tau… Pakartotina pugele parkeliavo apziuret izymiuju vietoviu.

Pirmas sniegas per du metus. Ir kas gi galejo pagalvot, kad butent ta diena as sugalvosiu kraustytis

Bet kas gi cia tokio, pasnigo ir tiek. Tik va japonai tai pasijaute kaip Aleskoje. Padangos dengtos grandimis, visur avarijos ir kamsciai, traukiniai veluojantys ir t.t.. Baisu butu ir pagalvot ka vietiniai veiktu pamate tikra sniega. Matyt visi apsiginkluotu gintis nuo baltuju lokiu, kuriais kartu su snaigem sninga.

Ir vistik vietiniu durnumas kartais gasdina,merginos su sujonais, vaikinai striukemis prasegtomis, kad tik parodytu savo stilingus marskinelius ir pakabukus. Nesvarbu koks oras, svarbu kad visada visi matytu, jog as stilingas. Net jei skvalas. Ot ne dzin. Kai kurie ir su dviraciais per sniega davesi… Ne komentuoti nesinori.

O man tiesiog shalta beje, didesnes snaiges primena Lietuvos ziemas. Ar Jus dar vis gyvi?

Wednesday, February 6th, 2008 at 4:12 am.
Filed under laisvalaikis.
Subscribe to RSS 2.0.
Leave a comment or trackback.