Phaeton

Va ir ishausho nauja diena, samoraju ir kamikadziu kraste.

Prisiversiu prisesti ir parasyti pagaliau istingetaji tekstuka

Negali Japonijoje nezaveti vietiniu zmoniu mandagumas ir kruopstumas. Ne tik menai cia siekia tobuluma, visame kame salies pilieciai nori buti harmonijoje. Netgi kartais pavydetina toks atsidavimas i detales.

Tik va… va shito as nesuprantu. Kodel pastaruoju metu (o gal ir ne tik pastaruoju) vis uzkliuna tokios detales keistos. Visai ne Japoniskos. Jei japonu merginos ir vaikinai kasryt praleidzia bent pusvalandi prie savos shukuosenos, visa kita jie daro tikrai greitai ir nesigilindami. Manau dauguma zino, jog japoniskuose namuose visada yra prieangis (velnias.. ar toks zhodis isvis egzistuoja?), tiksliau nedidele dalele koridoriaus kurioje paliekami batai. Namus gi reikia tvarkingus turet, kad nebutu geda sveciams rodyt. Na tas tai jo, tvarka, grazu, pas kai kuriuos turbut ir visa para grazuma islieka. Ale batai, jerguteliau tu mano. Japonai batus priziuri kaip mes tarakonus - priploti visi kaip nzn kas. Pagrindine priezastis ta, kad jie labai jau skuba juos apsiauti ir nusiauti. Ne minutes nenori sugaist ties siuo paprastu veiksmu. Kyst pirstus i bata ir einam ir visai dzin, kad is bato tapke gaunas. Galbut ir be reikalo kreipiu demesi, bet kartais tenka jaustis lyg butum kazkoks letapedis mamutas, kuris greitkelyje gyvenimo kamshti daro Reikia ir man tokiu batapkiu, kad neuzimtu laiko ilyst, nes asmeniskai gaila lakierku kurias eilinis japonas matyt per menesiuka ir mirtinai sunesioja.

Vaikai, saugokit savas lakierkas, net jei jos URM’ines Jau vasara~ visi i sandalus~!

Thursday, July 12th, 2007 at 5:22 pm.
Filed under laisvalaikis.
Subscribe to RSS 2.0.
Leave a comment or trackback.