dinux

Drift treniruotė. Aleksoto aerodromas 2009.09.09

Parašė dinux kategorijoje Auto, Nuotraukos (grafika)

CC: Autorystė – naudojant darbą būtina nurodyti autorių. Autorius Dainius Sakalinskas.

Skaitmeninė televizija (dvb-t)

Parašė dinux kategorijoje Kita, Nuotraukos (grafika), Pirkiniai

Gyvenam (aš su uoga) Taikos pr., devintam aukšte, Kaune. Prieštai buvo Samsung televizorius su paprasta leniška antena (su stiprintuvu) išmesta balkone. Nežinau kieno ten problema buvo, televizoriaus ar antenos, bet programas rodė visiškai prastai, netgi apgailėtinai. Iš bėdos buvo galima žiūrėt LNK ir TV3 (aišku su visais dvigubo trigubo vaizdo efektais, sniegu), LTV išviso rodydavo tik rytais, po pietu vaizdas pradėdavo begioti, kadrai šokinėti. Aš kai TV nemegėjas tai neįmiau į galvą, o uogai užteko ir tokio vaizdo. Taip gavosi, kad Samsungas su visa antena iškeliavo. Taigi namuose apsigyveno 70cm istrižaidės kineskopinis TV. Kad ir nedaug TV žiūriu (Formulė 1 trasliacijas, dar kaiką), bet norėjosi žiūrėti kokybiškai. Kažkiek pagooglinau ir nuspriandžiau įsigyti TVstar T6 CX HD.

Už aparatą mokėjau rodos 309Lt, dar apie 30Lt mokėjau už lenkiška decimentrinę antena su stiprintuvu. Dėžutėje buvo SCART ir “tulpinis” kabelis, vartotojo instrukcija ir garantinis lapas.

Viską sujungus įjungiu apratą. Nuskenavau kanalus (nors antena dar net nebuvo surinkta, tiesiog išnešta į balkoną) surado visus kanalus ir rodė be trukčiojimų. Vėliau, kai keičiau antenos kabelį (nes prie antenos man buvo pertrumpas) puikiai rodė ir be pačios antenos, o tik kabelį išmetus į balkoną.

Taigi po šios investicijos aš puikiai matau 14 nekoduotu kanalų (iš viso randa 39 kanalus), vaizdas DAUG kartų geresnis už tą kurį turėjau prieštai. Joks sniegas, dvigubas, trigubas vaizdas neįmanomas, nes signalas ateina užkoduotas mpeg-4 formatu (H.264 AVC), garsas koduojamas mpeg-2 formatu. Esant prastam ryšiui vaizdas gali tiesiog truktelti, pabirti kvadratukais.

Signalo kokybė šokinėja apie 20%-30%, vaizdo kokybė šokinėja 90%-100% ribose. Antena tiesiog išnešta į balkoną. Tiesioginio matomumo su Juragiais neturiu, tiesiog visi buto langai į priešingą pusę, o tiesioginį matomumą uždengia pats namas.

Keletas ekrano nuotraukų su meniu ir kitais vaizdais darytu su TV tiuneriu:

Pats aparatas nugaroje turi SPDIF (optinis garso išvedimas), HDMI (skaitmeninis garso ir vaizdo išvedimas), analogini garso išvedima (dvi tulpės, stereo), komponentinius išvedimus 576p, 720p ir 1080p, kompozitini išvedimą ir SCART.
Į aparatą galima įdėti CA iškodavimo kortelę. Priekyje, ekranėlyje rodomas aktyvus kanalas yra pagrindiniai valdymo mygtukai (tuo atvėju jei distancinis užkris už lovos )

Pačio aparato nuotraukos:

Pačio aparato dar neardžiau, todėl kas viduje yra neaišku Bet faktas, kad nelabai daug kas.. kilnojant atrodo, kad ten praktiškai tuščia dėžutė.

CarPC. Programinė įranga.

Parašė dinux kategorijoje Auto, Linux

Pagaliau šiaip netaip prisiverčiau aprašyti kompiuterio programinės įrangos dalį. Vėliau manau aprašysiu ir visą aparatūrinę dali.

Nuo pat linux naudojimo pradžios visada dirbau su Slackware, daugiau kaip prieš metus perėjau prie ArchLinux. Mano supratimu ji labai panaši į Slackware plius papildomai turi paketu manager’į ir labai patogų būdą paketams kurti. Todėl į šį kompiuterį buvo įdiega ArchLinux.

[mazda@mazda ~]$ uname -a
Linux mazda 2.6.26-ARCH #1 SMP PREEMPT Tue Sep 9 10:15:21 UTC 2008 i686 Intel(R) Celeron(R) CPU 215 @ 1.33GHz GenuineIntel GNU/Linux

Pats branduolys ir visos kitos programos dabar jau gali pasirodyti senokos, nes visa tai buvo instaliuota 2008m. vasara. Buvo viskas sukonfiguruota ir tikrai dabar nenoriu atnaujinti ir sulaukti krūvos problemų. O jų tikrai būtų bent jau dėl xorg’o, nes 2008m. gruodi ArchLinux kūrėjai nusprendė xorg’ą sukompiliuoti su hotplugin, dėl to įvairūs įrenginiai aptinkami “karštu” būdų, kas man nepatinka.

Rašant šį aprašymą dėl mpc klaidos atnaujinau branduolį ir dar kaikurias bibliotekas (bet pasirodo tai buvo pačio mpc klaida). Taigi dabar branduolys yra:

[mazda@mazda ~]$ uname -a
Linux mazda 2.6.28-ARCH #1 SMP PREEMPT Sun Feb 22 11:03:50 UTC 2009 i686 Intel(R) Celeron(R) CPU 215 @ 1.33GHz GenuineIntel GNU/Linux

Bylų sistema ext3. Kas pasirodo yra nelabai gerai. Visuose kompiuteriuose aš darau reiserFS, bet pagalvojau, kad čia padarysiu, kaip visi normalūs žmonės, o finale gavosi nelabai gerai. Visas reikalas tame, kad žemėlapiai (google maps) saugomi mažytėm dalelėm (tiles) to pasekoje jie užima apie 2Gb ir tai sudaro apie 3mln. PNG bylų, kurių dydis 10kB-23kB ribose. To pasekoje baigėsi inodai (nežinau kaip lietuviškai, angliškas terminas Inodes). Teko ištrinti Open Street Maps dalis (tiles), manau vistiek jei naudosiu žemėlapius tai tik Google Maps.

Grafinė aplinką pasirinkau Matchbox (http://matchbox-project.org/). Tiesa ji sena, o ypač mano naudojama pirma versija, bet ji daro tai ką reikia tai man pilnai tinka. Pradžioje buvo bandymų naudoti WindowMaker (http://www.windowmaker.info/), XFce (http://www.xfce.org/) ir netgi Gnome (http://www.gnome.org/), bet džiaugiuosi, kad atėjau į protą

Didžiulis Matchbox aplinkos pliusas, kad ji jau pritaikyta mažiems ekranams. Paleidus betkokią programą ji automatiškai padidinama per visą ekraną. Programos gali būti dvejuose būsenose: paleista (automatiškai ji per visą ekraną), išjungta (jos nėra). Jokių minimize, restore ar panašiai. Paleidus programą viršuje atsiranda mažitė juostelė, su kampe esančiu X’u (programai užverti). Man jis buvo nereikalingas, todėl paredagavau Matchbox’o temą ir padariau, kad ta juostelė būtų 1px pločio. Taigi dabar turime paleista betkokią programą kuri išsiplėčia per visą ekraną.

Nors kiek patogiasniam kompiuterio naudojamui reikalingos kelios funkcijos kaip, programos paleidimas, išjungimas. Tam aš panaudojau Matchbox panel. Panelių galima turėti keturias (kairėje, dešinėje, viršuje ar apačioje). Nusprendžiau naudoti dvi paneles dešinėje kurioje sudėsiu programu leistukus ir kairėje kur sudėsiu audio grotuvo valdymą. Paneles “paleidžiu” iš .xinitrc:

matchbox-panel –size 48 –orientation east –no-menu &
matchbox-panel –size 48 –orientation west –no-menu –id 2 &

Pačios panelės konfiguruojamos bylomis ~/.matchbox/mbdock.session ir antrai panelei ~/.matchbox/mbdock.session.2 Jos turinys atrodo maždaug taip:

mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/openterm.png mb-applet-xterm-wrapper.sh
mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/file-manager.png Thunar
mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/go-back.png mb-prev.sh
mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/go-forward.png mb-next.sh
mbinputmgr
mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/locale.png viking.sh
mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/space.png echo
mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/zoom-in.png viking_zoomin.sh
mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/zoom-out.png viking_zoomout.sh

mb-applet-launcher -l /home/mazda/tema/close.png wmctrl -c :ACTIVE:

Manau čia viskas labai paprasta ir intuityviai suprantama:
mb-applet-launcher -l /adresas/iki/piktogramos/paveiksliuko /adresas/iki/programos

Taigi, dabar jau galime užkrauti grafinę aplinką, kurioje turėsime dvi paneles su mygtukais. O kas bus jei pakeisiu dvi programas? Kaip man reikės tarp jų persijungti? Kaip jas reikės išjungti? Tam aš panaudojau wmctrl (http://tripie.sweb.cz/utils/wmctrl/) įrankį. Jis gali įvairia imanipuliuoti langais, juos uždaryti, sumažinti perjungti, pasiūsti kokią nors klavišų kombinaciją ar panašiai.

Aukščiau esančioje Matchbox panel konfiguracinėje byloje matosi du skriptukai mb-prev.sh ir mb-next.sh.

mb-prev.sh

#!/bin/sh
matchbox-remote -prev

mb-next.sh

#!/bin/sh
matchbox-remote -next

To pasekoje, vykdant šiuos skriptukus langai persijunginėja lyg spaudinėtumem alt+tab. Vienas langus “suka” į priekį, kitas atgal. Taigi dabar jau galime tarp paleistų programų ir persijunginėti.

Programų išjungimui skirta paskutinė Matchbox panel konfiguracijos eilutė, kurioje vykdoma komanda (nesuprantu kodėl aš nepadariau skriptuko pvz: mb-close.sh):

wmctrl -c :ACTIVE:

Ši komanda išjungia aktyvų langą.
Taigi dabar jau galima paleisti programas, tarp jų persijunginėti ir norimas išjungti

Kad ekranėlis taip neskleistu šviesos, suradau juoda GTK2 temą darklooks.
Uždėjau juodą darbastalio foną:

Audio grotuvui panaudojau mpd (http://mpd.wikia.com/wiki/Music_Player_Daemon_Wiki) grotuvą, kuris veikia kaip serveris. Kairėje pusėje esantys audio valdymo mygtukai vykdo atitinkamas mpc (http://mpd.wikia.com/wiki/Client:Mpc) komandas. Mpc tai konsolinis mpd klientas, kurio pagalba labai lengva valdyti mpd grotuvą. Pvz:

mpc stop – sustabdyti grojimą
mpc play – pradėti groti
mpc prev – persijungti prie sekančios dainos

Grafinei aplinkai pasirinkau grotuvą Sonata (http://sonata.berlios.de/), bet jį naudoti labai sunku, ypač su touchscreen monitoriumi dėl smulkių eilučių ir kas man labiausiai nepatinka, kad jį paleidus jo žymeklis visada stovi ties grojaraščio pradžia, kas labai nepatogiu. Taippat grotuve nėra jokios funkcijos peršokti į šiuo metu grojamą dainą. Išbandžiau da keleta panašių grotuvų, visi jie turi šias bėdas, todėl nusprendžiau parašyti… savo. Panaudojau Lazarus (http://www.lazarus.freepascal.org/) su kuriuo parašiau paprasta ir aišku GUI. Grotuvo valdymas vyksta per ankščiau paminėtas mpc komandas. Dabar grojaraščio šriftas didelis ir įskaitomas. PAdariau didelius klavišus grojaraščio perstumimui, ir du papildomi mygtukai, vienas iš jų pradeda groti pažymėtą dainą (nes su touchscreen labai nepatogu doubleclick’inti), o antrasis skirtas peršokti į dabar grojančia dainą. Tai labai patogu, kai kurnors “nukeliauju” grojaraščiu ir noriu staigiai gryžti prie dabar gorjančio kūrinio. Kita netyčia išėjusi, beje labai naudinga funkcija, kad visas grojaraštis yra sunumeruotas. Dabar užtenka atsiminti tik “vežančių” dainų numeriukus, jį surinkus su klaviatūra ar distanciniu iškarto peršokama ties juo. Kolkas nėra paieškos pagal danos pavadinimą, bet manau pasistengsiu ir pašalinsiu šį trūkumą.
Grotuvas atrodo taip:

Video medžiagai peržiūrėti panaudojau gnome-mplayer (http://code.google.com/p/gnome-mplayer/). Pačius video pasiekti taip pat labai lengva, užtenka ekrano dešinėje pasirinkti Thunar piktogramą, o pačiam Thunar’e kairėje įdėjau shortcut’ą į video katalogą.

Navigacijai planavau naudoti Viking gps (http://sourceforge.net/projects/viking/), papildomai dar įsirašiau TangoGPS (http://www.tangogps.org/). Bet šios programos naudoja bitmap tipo žemėlapius ir realiai gali rodyti tik vietą kurioje aš esu. Viking gps skirta labiau gps trasom (tracks) tvarkyti, nei naviguoti.
Sugalvojau, kad reikia pabandyti kokia nors Winows’inę programą. Ir man pavyko paleisti iGo 2008 (http://www.navngo.com/pages/global/eng/igo_8_description). Programa buvo pritaikyta veikti su 800×480 raiškos ekranais. Dar galima internete rasti skin’ų kitoms raiškoms, bet dauguma jų yra pritaikytos visokiems mažų rezoliucijų ekranams.
Mano ekrano darbinė vieta yra 700×600 todėl sėdau vieną vakarą ir persirašiau visas xml bylas šiai raiškai. Viskas puikiai veikia.
Tiesa, norint kad programa matytu GPS imtuvą pirmiausia reikia išjungti gpsd (gaila, bet dabar jokia kita linux programa negalės naudotis gps) ir sukurti simboline nuorodą į GPS serial jungti:

cd /home/mazda/.wine/dosdevices/
ln -s /dev/ttyUSB0 com9

Dabar navigacijos programai užtenka nurodyti, kad ji naudotu devintą com jungti.
Viskas veikia kuo puikiausiai. Garsai, įspėjimai apie posūkius, greičio viršijimą ir t.t.

Bevieliui tinkui panaudojau SMC USB adapterį (SMCWUSB-G EU). Veikia puikiai. Tinklo reikalus kompiuteryje valdo network-manager (http://projects.gnome.org/NetworkManager/).

Bluetooth jungimuisi, panaudotas senas Epox USB adapteris. Tiesa šiam reikalui nusipirkau ir naują MSI StarKey2.0v2. Pastarasis veikia gerai, bet su laisvų ranku programine įranga nesiunčia garso.
Programa atliekanti laisvų rankų įrangos darba nohands (http://nohands.sourceforge.net/). Puiki ir labai paprasta programėlė.
Telefonų poravimui yra paleistas bluetooth-applet (http://live.gnome.org/GnomeBluetooth)

Trumpai apie programinę įrangą būtu tiek
Kas liečia paratūrą ir montavimo darbus (tikiuosi pradėti jau greitu metu) aprašysiu sekančiose įrašuose.
Na o pabaigai kažkiek nuotraukų:

Pyst ir viskas

Parašė dinux kategorijoje Kita

Iš lietuvių kalbos žodyno (http://www.lkz.lt):

pýst interj.
1. pykšt (smūgiui žymėti): Ans mun tik pýst į ausį! Trk. Pýst par galvą su pagaliu! Krš.
2. netikėtam veiksmui nusakyti: Pýst virvė i nutrūko Krš. Pýst pašalpą gavau Vn.

Man atrodo kalbininkai nelabai suprato iš kur kilo žodelis pyst. Mano nuomone tikrai ne nuo žodelio pykšt

Mažas naršyklių testas

Parašė dinux kategorijoje Linux

Taigi, čiupau šį vakara penkias naršykles ir padariau du testus. Kompiuteris su Archlinux OS ir AMD64 3000+ procesoriumi, bei 2GB darbinės atminties. Išbandžiau šias naršykles:
Opera 10.00 Alpha1
Midori 0.1.1
Firefox 3.0.4
Konqueror 4.1.3
Arora 0.4 build 20081123

Namuose ir darbe šiuo momentu naudoju Opera 10.00 Alpha1, kuri paluginus su 9.* bent jau kaikurise puslapiuose veikia tikrai žymiai greičiau. Su 9.* versija man visada būdavo bėdų gmail’e pradedant rašyti laišką, kažkaip automatiškai užsižymėdavo tekstas, su dešimta versija bent jau kolkas viskas veikia labai sklandžiai.

Padariau du testus, pirmasis tai V8 Benchmark Suite – version 2 (http://v8.googlecode.com/svn/data/benchmarks/v2/run.html), čia labai smarkiai išsišoko Midori naršyklė. Opera vos lenkia Firefox, nuo jų gan smarkiai atsilieka Konqueror bei Arora.

Antras testas tai Acid 3 (http://acid3.acidtests.org/).
Ant darbinio kompiuterio Opera tikrai surinko 100 taškų iš 100 galimų, o štai namuose 94 taškai. Operą aplenkti sugebėjo mažoji Midori naršyklė, pirmu bandymu surinkusi 98 taškus. Sakau pirmu bandymu, nes antru ir visais kitais bandymais (paspaudus atnaujinti) ji jau surinko 100 taškų. Trečias lieka Firefox surinkes tik 71 tašką, toliau Arora ir pati paskutinė Konqueror su kuria testas išviso nepasileido.

Taigi geriausiai pasirodė Midori. Naršyklė yra Alpha stadijoje, bet rezultatai tikrai labai gerai nuteikiantys. Aišku, ne visada yra geriausia naršyklė ta, kuri greičiausiai įveikia testus. Kazdieniniam naršymui Midori nelabai tinka, nes kraunant labai sudėtingus puslapius, ji papraščiausiai miršta.

Archlinux + gprs = internetas betkur ir betkada

Parašė dinux kategorijoje Linux

Visai netyčia mano rankose atsirado Ežio pakuotė su 5Lt saskaitoje. To pasekoje atsirado dar vienas Sony Ericsson T630 telefonas. Sakau, dar vienas, nes iki šiol turėjau savo senajį kurį naudoju su darbinia kortelę (darbo reikalais).

Pasižiūrėjau, kad dabar Ežys už 3Lt, mėnesiui suteikia nemokamus 100MB. Būna, kad kartais tenka išvažiuoti kur nėra interneto ir norisi pasitikrinti paštą ar paskaityti kokį forumą.

Sode (kuris yra ~35km nuo Kauno, aplinkui vien miškai) Tele2 visai neveikia, nebent reikia lipti į antrą namo aukštą, o va Ežys kuo puikiausiai veikia. Nuotraukoje matosi iš kairės, Ežys, Omnitel, Tele2:

Susiinstaliojame wvdial paketą sudo pacman -Sy wvdial. Tikiuosi jūsų kompiuteris jau suporuotas su telefonu. Pribindinam /dev/rfcomm0: sudo rfcomm bind0 00:0F:DE:CD:0A:92
Jei nežinote telefono MAC adreso, jį galima sužynoti komanda hcitool
[dinux@nabagelis ~]$ hcitool scan
Scanning ...
00:0E:9E:CB:0A:92 n/a
00:0F:DE:CB:0A:92 Ezysss

Maniškio vardas Ezysss.
Toliau konfiguruojame /etc/wvdial.conf:
[Dialer omni]
Init1 = ATZ
#Init2 = ATB0KAS0
Init2 = ATQ0 V1 E1 S0=0 &C1 &D2 +FCLASS=0
Init3 = at+cgdcont=1, "IP", "gprs.omnitel.net"
Modem Type = Analog Modem
Baud = 460800
New PPPD = yes
Modem = /dev/rfcomm0
ISDN = 0
Phone = *99#
Password = omni
Username = omni
Pavadinau Omni dėlto, kad Omnitel ir Ežys tai praktiškai taspats. Taippat sutampą ir jų nustatymai.
Toliau konfoguruoju /etc/ppp/peers/wvdial
noauth
name wvdial
usepeerdns
lcp-echo-failure 0
lcp-echo-interval 0
Viskas veikia ir be paskutiniūju dviejų eilučių, bet bėda tame, kad lygiai po 120sek (2min.) rišys atsijungia.

Dabar galima jungtis prie interneto su komanda: sudo wvdial omni
Siunčiau 77KB bylą iš užsienio serverio naudodamasis wget, atsiuntė per 30sek., baigus siuntimą parodė, kad siuntimo greitis 3.43K/s

Aišku tokiu greičiu naršti tikrai nėra malonumas, todėl naršyklėje galima atjungti paveikslėlių rodyma, arba nautoti tekstines naršykles tokias kaip links arba elinks.

Keletas foto, Firefox su Googl’iaus rezultatais ir links, paleistas su -g raktu.

Keletas pastebėjimų. Paleidus Firefox jis, turbūt pagal network manager parodymus, persijungia į offline rėžimą, todėl nepamirškite to išjungti.
Po kompiuterio perkrovimo reikia išnaujo pribindinti /dev/rfcomm0

Archlinux ir centralizuotas atnaujinimas

Parašė dinux kategorijoje Linux

Namuose stalinis kompiuteris Archlinux, nešiojamas asmeninis, darbinis stalinis ir darbinis nešiojamas taipogi Archlinux. Namuose OS atnaujinimas kartais užtrunka (linijos pralaidumas 1.5Mbs), o jei dar atsinaujina KDE, OOo ar dar koks didesnis paketas, tai atnaujinimų gali būti ir virš 200Mb. Atsinaujinus staliniam kompiuteriui ateina laikas nešiojamui.. ir vėl siųstis tuos pačius >200Mb? O jei kompiuteris atnaujintas senokai tai gali būti ir >400Mb. Taigi sugalvojau būdą kaip visą šį darbą palengvinti.

Pradžioje viską bandžiau padaryti naudojantis NFS, bet iškilo problemų dėl rašymo teisių, bet kas mintį pagaus, gali tapati padaryti ir naudojant NFS ir SAMBA.

Turime du kompiuterius, kompiuteris kuriame bus dauguma paketu vadinsime staliniu, o kompiuteris kuris ims paketus vadinsime nešiojamuoju.

Staliniame kompiuteryje sukonfigūruojame SAMBA serverį. Maniškė konfiguracija:
[pacman]
path = /var/cache/pacman
public = yes
only guest = yes
writable = yes
printable = no
force user = root
browseable = yes

Po smb.conf pakeitimo nepamirštame perleisti serverio: sudo /etc/rc.d/samba restart
Visas šis atnaujinimo procesas vyksta pas mane namuose kur yra atskiras buto potinklis, todėl aš nenaudoju vartotojo vardų, slaptažodžių ir kitų saugumo priemonių.

Staliniame kompiuteryje įvykdome komanda sudo pacman -Syu.

Nešiojamame kompiuteryje prisimountiname katalogą:
sudo mount -t cifs //stalinio_kompiuterio_ip/pacman /var/cache/pacman

Maniškis nešiojamas kompiuteris buvo neatnaujintas apie pora mėnesių, bet po komandos sudo pacman -Syu jam tereikėjo atsisiūsti apie 44MB.

Taigi, jeigu visuose kompiuteriuose naudojama daugiau mažiau vienoda programinė įranga, manau toks atnaujinimo būdas tikrai sutaupys laiko ir neapkraus aryšio kanalo.

CarPC, carputer arba tiesiog kompiuteris automobilyje

Parašė dinux kategorijoje Auto, Linux

Prisižiūrėjau įvairiausiu projektų (http://www.mp3car.com/vbulletin/show-off-your-project/) ir sugalvojau pats kažką susikonstruoti. Aišku viską galima papraščiausiai nusipirkti, bet reikalo esmė, kad viską padaryčiau pats.

Daugelis į automobilius montuoja specialiai tam skirtus ir parduodamus jau su korpusu kompiuterius, perka mixro itx ar pico itx pagrindines plokštes arba dargeriau, montuoja paprastas ATX ar mATX pagrindines plokštes. Viskas prasidėjo nuoto, kad ir man į rankas papuolė mATX pagrindinė plokštė su P4 1.8GHz procesoriumi, turėjo 384Mb RAM atminties, keletas PCI lizdų. Bet kompiuteris pakankamai didelis ir naudoja saliginai daug energijos.

Netyčia atsirado proga įsigyti micro itx plokštę. Tiesa ji buvo jau naudota, bet nupirkau ja dvigubai pigiau nei kainuoja nauja plius prie visko gavau Kingston 512Mb atminties modulį. Taigi įsigyjau Intel D201GLY pagrindinę plokštę su integruotu Celeron 1.33GHz procesorium. Kompiuteris turi 1xPCI, 6xUSB, 1xCOM, 1xLPT, 1xVGA, 1xLAN, pelės ir klaviatūros jungtis. Trumpai tariant, paprastas kompiuteris sutalpintas ant mažos plokštės.

Laikinai kompiuterį pajungiau prie paprasto Codegen maitinimo šaltinio. Automobilyje kompiuterį turėtu maitinti M2-ATX 160W Intelligent DC-DC PSU (http://store.mp3car.com/M2_ATX_160W_Intelligent_DC_DC_PSU_p/pwr-015.htm). Kietas diskas tai Hitachi 60Gb nešiojamo kompiuterio diskas. Gavau krūva patarimų dėti SSd arba CF (Compact Flash) su perėjimu į IDE diskus, bet kainos jų didelės, o pigūs dirba mažais greičiais. Kolkas paliksiu taip kaip yra, ateityje, gal kąnors ir pakeisiu.

Keletas nuotraukų:

Paskutinėje nuotraukoje palyginimas su CD dėžute.

Valdymo centras – monitorius Lilliput EBY701-NP/C/T. 7″, plačiaekranis su lietimui jautriu paviršium monitorius:

Manau iškarto kyla klausimas, kas per programinė įranga. Ataskymas – Linux. Archlinux su 2.6.26 branduoliu, X.Org X Server 1.4.2, grafinė aplinka matchbox, šone matoma matchbox-panel. GTK2 tema – Darklooks, HightContrast piktogramų tema. Tiesiog jos gražiai atrodo ir dera su juoda spalva, visos yra juodai baltos, todėl į ekraną malonu žiūrėti. Juoda spalva pasirinkta, kad tamsiu paros metu būtų galima saugiai vairuoti (šviesios temos pakankamai smarkiai šviečia).

Ekrane nėra tasklist’o, todėl tarp programų reikia vaikščioti pasinaudojant dviem rodyklėmis panelėje (tikiuosi kituose žinutėse aprašysiu visą programinę įrangą ir konfiguracija).
Piktogramos žiūrint išviržaus:
* terminalas. Kiekvienas linux vartotojas žino kam jis ir kokia galią turi.
* thunar. Patogu ir greita naršyti po katalogus.
* rodyklė atgal, persijunti į prieštai buvusį langą.
* rodyklė į priekį, persijunti į sekantį langą. Jei langų daugiau nėra, tai jos nieko ir nedaro.
* onscreen keyboard. Virtuali klaviatūra ant ekrano.
* rhythmbox. Muzikos grotuvas. Patogus, aiškus, greitas, automatiškai atnaujina grojaraščius (nereikia jokių Add->Directory ar panašiai)
* viking GPS. Navigacijos programa. Tiesa ji kurimo stadijoje, bet naudoti jau tikrai galima.
* iksas. Išjungią aktyvų langą. Padaryta todėl, kad lango viršuje esantis iksiukas labai mažas ir sunkiai sugraibomas.

Dar keletas nuotraukų. Palyginimas su tapačia CD dėžute, onscreenkeyboard, grotuvas, navigacija, video, terminalas, terminalas su klaviatūra ir ekranėlio distancinis valdymas:

Šiai dienai veikia (žinoma viskas ant stalo):
* kompiuteris pilnai užsikrauna ir funkcionuoja
* galima pilnai vaikščioti po kompiuterio diskus, redaguoti bylas ir viską daryti su pirštu (arba spec. pieštuku) baksnojant ekraną.
* audio dalis galima sakyti veikia 99%
* video dalis (naudojamas mplayer) taipogi puikiai veikia ir rodo praktiškai visus video formatus (beveik patempia HD vaizda)
* navigacija. Maršrutus reikia susidaryti ant kito kompiuterio kuriame yra internetas arba pastarajį prijungti prie interneto.

Kas dar neveikia:
* bluetooth. Viskas suinstliuota ir techniškai veikia, tik riekia sukonfiguruoti, kad automatiškai priimtu duomenis iš mobilaus telefono. Planuose padaryti taip, kad per BT telefonas dalintu internetą. Interneto reiktu maršruto sudarymui. Tam pakanka visiškai lėto ryšio, nes perduodama labai nedaug duomenų.
* Laisvų rankų įranga per BT. Pradedu atsisakyti šio sumanimo ir konstruoti paprasta laisvų rankų įrangą naudojant laidus.
* Veikia Cepstral (http://cepstral.com/) Text To Speech varikliukas. Puslapyje galima pabandyti balsus. Kalba tikrai gerai. Žinoma produktas mokamas. Planas sujunti su navigacijos programa, kad ji galėtu pranešti apie pasikeitimus kelyje.
* Wifi korta. Po truputi pradedu atsikratyti šios minties.
* Komandų perdavimas balsu. Dalinai tai jau veikia, bet… reikia pakankamai laužyti liežuvį. Komandos paprastos, play, stop. galima vardinti abecelės raides, kurias programa perduoda lyg paspaudimus klaviatūra.
* Automobilio log’ai. T.y. kiek laiko, kokie atstumai, kada, kur, kokiais greičiais ir t.t.. judėjo automobilis.

Na ir pabaigai trumpas video su demonstracija kaip viskas veikia: http://dinux.gpf-se.com/galerija/mx-3/car_pc1.avi Žinoma su šiuo kompiuteriu aš niekur neskubu. Viską reikia padaryti iki galo (nors kąnors gyvenime reikia padaryti iki galo ) viska atidirbti ir tada jau montuoti.

Vėl Mazda

Parašė dinux kategorijoje Auto, Nuotraukos (grafika)

Dar vienas savaitgalis kuičiantis prie mašinos. Šį karta atraminės amortizatoriaus gumos keitimas, bamperio paskutiniai štrichai ir oro filtro keitimas.

Su amortizatoriaus atrama vaizdelis buvo jau nekoks. Guma buvo nutrūkus visiškai, todėl pakėlus auto amortizatorius išeidavo iš savo vietos ir ratas laikydavosi tik ant apačioje esančių traukių. Makalavosi į visas keturias puses. Aišku mašinai esant nepakeltai, viskas tvarkoje. Ratas standžiai laikėsi savo vietoje.

Vaizdas kol mašina nepakelta, pakėlus ir pakėlus iš apačios:

Atrodė, kad automobilio pakaba bus kažkas nesuvokiamo ir sunkaus, bet pasirodo ten viskas paprasta ir dažniausiai aišku iškarto pažiūrėjus. Atsukau du varštus, atkabinau stabdžių žarnelę ir išsiimė visas amortizatorius su lėkštėmis ir spyruoklę tarpjų. Su spyruoklės suspaudėjai suspaudžiam spyruoklę, atsukame viršuje esantį varžtą kuris laiko atramą, uždedame naują atramą užsukame varžtą, viską kišame atgal į vietą ir… tvarka. Nuotraukos:

Apie oro filtro keitimą nelabai ir yra ką rašyti. Atsukam du varštus, atkabinam dvi kabes, atidarom dėžę, pakeičiam filtrą, viską uždarom. Slirtumas tarp naujojo ir senojo:

Na ir paskutinis pasikrapštymas įvykęs šį savaitgalį tai buvo paskutinis štrichas galiniame bamperyje. Įdėtas galinio bamperio šoninis stikliukas. Iškarto atsirado vaizdas. Netvarkyta atrodė taip:

Na, o aptvarkyta:

Dar liko palyginti priekinį vairuotojo sparną, vairuotojo durelės kirmyti pradėjo ir priekinis bamperis apibalnotas. Gal, kadanors

Kaip gyvena Mazda?

Parašė dinux kategorijoje Auto, Nuotraukos (grafika)

Ačiū, neblogai
Kaip žinia tai pirmasis mano automobilis, todėl viską kas man nauja sužinau tik tada kai kasnors nutinka. Pradėsim nuo to, kad visą žiemą važinėjau su tuščiu antifrizo bakeliu … taip, baisu. Bet turiu pasiteisinimą – aš to nežinojau !! Kitas išbandymas teko varikliui. “Truputuka” be tepalų važinėjau. Pažiūrėjus iš gerosios pusės, dar nebuvo neivieno fizinio kontakto su kitu kietu objektu (su mano žinia).

Pirmas nemalonus įvikis nutiko už kelių savaičių po pirkimo. Palikau automobilį kieme, ateinu išryto .. daužtas galinis keleivio sparnas.. pyktis liejosi per kraštus.. apie raštelį su atsiprašimu ir telefono numeriu galima tik pasvajoti. Juk mes tikri Lietuviai. Dabar vaizdas toks:

Į servisą dar nebuvo nuvažiavus. Viskas kas daryta, tai daryta mano rankomis. Po pirkimo labiausiai į akis/ausis krito išdužęs keleivio pusės priekinis posūkis ir kiaura gofra. Posūkis mirksėjo (dažniausiai) todėl, kas norėdavo visada matydavo, kad rodau posūkį. O va kiauros gofros dėka aiškiai girdėjosi plerpimas. Jei apsūkos pakildavo 2500rpm tai jau nelabai kas Todėl atsiradus pirmai progai buvo pakeistas posūkis ir ta pačia progą pakeistos laidų sujungimo kaladėlės, kurios, kaip pasirodo buvo jau praktiškai supuve ir klausimas kaip ten išviso jos laikė. Dar radau ir nutrūkusių laidų.. todėl po šio mažo remonto pradėjo šviesti ir priekiniai gabaritai

Iš paskutinės foto matosi, sode, iš senų pabėgių ir kelių plytų, padaryta pakyla, kurios pagalba buvo pakeista gofra. Visai užmiršau ir nenusipirkau tarpinės, todėl ją teko padaryti iš paronito. Servise keitimas turėjo kainuoti virš 100Lt:

Dar sugalvojau palangę pasikeisti, nes buvusi atrodė nelabai kaip. Galvojau darysiu visiškai naują, bet nuardžius visokius dankčius (kažkada ten buvo sudėtos kolonėlės kurios vėliau buvo išimtos, o skylės uždengtos) nusprendžiau atgaivinti senają. Darbų eiga. Trumpai: viską nuardžiau, dėjau rėmelį sustiprinimui, iš apačios dar lakštas fanieros. Dabar ji vizualiai nesiskiria nuo originalios, plius yra žymiai stipresnė (orginalioji labai trali ir pas daugeli ji yra sulūžus):

Susitvarkiau bagažidės dangtį, dabar jis visai nekrebžda, seniau važiuojant nuo betkokio auto sukrutėjimo girdėdavosi bagažinės dangčio gumų trynimosi garsas, kuris truputi iš proto varė.

Ateities planai tvarkyti tą nelemtą galinį sparna ir banperį. Priekinio bamperio keitimas. Dar manau reikėtu pakeisti variklio dangtelio tarpinę, nes truputi sunkiasi tepalas. Taippat tepalas sunkaisi dar per žone esančia tarpine.. nežinau tik kaip vadinas. Kolegos iš mx-3 klubo jau nupasakojo kaip tai padaryti, tai manau padirbėsiu ir susitvarkysiu.

Kiekvieną antradienį, 19:00 ant akropolio stogo (ketvirtas stovėjimo aikštelės aukštas) renkasi mx-3 klubo nariai, draugai, mx’ų savininkai ir jiems prijaučiantys. Susirinke pabendraujam sugalvojam nuvažiuoti kurnors šašlyką/dešrelę išsikepti ar kokią kitą pramogą. Keletas foto iš paskutinių susitikimų:

Klubo interneto svetainė: http://www.mx-3.lt/